Ji pasirodo tarp kedrų. Tubinė suknelė, atidengianti krūtinę ir pabrėžianti raktikaulius, suteikia jai viliojančią aurą. Risako guli ant nuvirtusio rąsto, pasidavusi pro šakas prasiskverbiančioms saulės spindulėlių dėmėms. Dabar jūs stovite ant ribos tarp fantazijos ir realybės.

Priešsaulėlydžio metu Risako, apsirengusi ilga suknele, tyliai šoka. Ore tvyro melancholija, susijusi su dienos pabaiga, ir staiga kyla noras švelniai prisiglausti prie ko nors. Artėjančios tamsos tyloje ji švelniai kviečia tave: „Jau temsta, gal eikime namo?“

„O kas būtų, jei Kurumi Miyajima kasdien būtų šalia tavęs?“ Ši skaitmeninė fotoknyga, gimusi iš šios paprastos idėjos, priartina tave prie jos labiau nei bet kada anksčiau. Šiltas, artimas momentas, užfiksuotas dailės reikmenų parduotuvėje. Drovi šypsena dailės kabinete. Ramus, neapsaugotas momentas virtuvėje. Jos žaismingas džiaugsmas sode saulėlydžio metu. Šiose skirtingose aplinkose fotoaparatas užfiksuoja ne gravūros idolę Kurumi Miyajimą, o Kurumi Miyajimą, tarsi ji būtų tavo kasdienio gyvenimo dalis. Jos žavios akys ir nenugalima šypsena išlieka tokios pat žavios kaip visada, tačiau kiekvieną kartą apverčiant puslapį atsiskleidžia nauja jos pusė – nuo natūralios, nefiltruotos akimirkos atmosferos iki netikėtai brandžių išraiškų, dėl kurių širdis pradeda plakti greičiau. Kiekviena nuotrauka užfiksuoja kitą jos žavesio aspektą, natūraliai įtraukdama jus giliau į jos pasaulį. Kaip sako pati Kurumi: „Manau, kad tai buvo natūraliausia fotosesija, kokioje kada nors dalyvavau.“ Ši nuotraukų knyga kupina atsipalaidavusio, autentiško Kurumi Miyajima žavesio, tokio, kokia ji yra iš tikrųjų. Kiekvieną kartą ją pamatęs, norisi ją pamatyti dar kartą. Tai knyga, kurioje užfiksuota šiandieninė Kurumi su visu jos nenugalimu žavesiu.

Tsumugi eina kažkuo nostalgiška siaura gatvele miestelyje su žvejybos uostu. Jos ilga sijonas plazdena vėjyje. Saulės spinduliuose jos I dydžio krūtys atrodo ypač gyvos. Pro šalį pučia gaivus vėjas, nešantis jūros kvapą, ir jos plaukai švelniai plazdena. Saldus, ilgai išliekantis aromatas sklinda ir švelniai glosto mane.

Tsumugi, apsirengusi bodi, tingiai atsigulusi ant lovos, apšviestos popietės saulės spinduliais. Jos lanksti figūra, ištobulinta baleto pamokose, piešia švelnius kontūrus, tarsi kalbėdama su žiūrovu. Jos žvilgsnis priartėja, tarsi ji ruoštųsi pasidalinti paslaptimi.

Saulėlydis prie prieplaukos. Tsumugi, vilkinti raudoną kamizolę, sėdi ant tetrapodo ir pasiduoda jūros brizui. Jos suknelės apačia netikėtai supasi, o jos intymiausios vietos kartais pasirodo, kartais pasislėpia iš žvilgsnio.

Tsumugi, bejėgiškai vilkinti per didelę džemperį su gobtuvu, sėdi kambaryje. Žaismingai grumdamiesi ant lovos, tavo veidas staiga priartėja. Jūsų žvilgsniai susipina, o laikas sustoja. Tas nedidelis atstumas tarp jūsų sukelia stiprų spaudimą giliai krūtinėje.

Karštųjų šaltinių kurorte be petnešėlių liemenėlė drąsiai atidengia jos iškirptę, o jūsų žvilgsnis natūraliai nukrypsta į Tsumugi figūros linkius. Šlapi plaukai priglunda prie jos odos, o jos veido išraiška spinduliuoja šiek tiek išdykusį žavesį. Ten stovi Tsumugi, vadinama „Reiwa eros tobuliausia figūra“.

Švelni šviesa, prasiskverbdama pro šodži ekranus, apšvietė japonų stiliaus kambarį, kuriame nebuvo nieko nereikalingo. Tsumugi lėtai įkišo pirštus po juosmens raišteliu ir, nedrąsiai judėdama, atrišo audinį. Kitą akimirką atsivėrė vaizdas į išlaisvintas kūno linijas.

Šioje scenoje Tsumugi vilki sekretorės aprangą, spinduliuodama šiltą artumą, tarsi pasirengusi išpildyti kiekvieną jūsų norą. Juodas bikinis pabrėžia jos švelnias kūno linijas, o vien žvilgsnis į ją pakanka, kad prarastumėte savitvardą.

Saulės spinduliais apšviestame paplūdimyje Tsumugi, apšlakstydama jus vandeniu, nusišypso nekaltu šypsniu. Ji vilki drąsų, aukštai iškirptą maudymosi kostiumėlį, kurio stilius šiek tiek primena bondage. Vertikalus iškirptės įpjovimas natūraliai pritraukia žvilgsnį į jos iškirptę, todėl neįmanoma atitraukti akių nuo jos akinančios asmenybės.

Tsumugi stovi prieplaukoje, apsirengusi tinklinę suknelę. Po ja vos matosi paslėptas bikinis, o švelniai tekant laikui jūsų siluetai tyliai susilieja, ištirpdami saulėlydžio šviesoje.

Nors Tsumugi tiesiog vaikšto po kaimynystę, ji vilki trumpą marškinėlį be liemenėlės. Ji elgiasi nekaltu veidu, o tuo pačiu metu leidžia matyti savo krūtų apačią, todėl galiausiai susijaudini būtent tu. Kiekvieną kartą, kai ji atsistoja ant pirštų galiukų, nežinai, kur dėti akis.

Jūsų žvilgsnis tarsi savaime nukrypsta į Tsumugi atidengtą kaklo nugarą, kurią atskleidžia jos jukata. Per švelnią jukatos skylę matosi jos vidinės šlaunies nuoga oda. Jos pirštų galiukai glosto savo šlaunį – ji jau nebeturi jokio ketinimo ką nors slėpti.

Dėl tėvo tėvo rusų kilmės ji turi šviesią, beveik permatomą odą ir gilias, įspūdingas akis, kurios skiriasi nuo tipiškos japonės grožio bruožų. Šiame darbe išryškinamas jos išvaizdos egzotiškas grožis, nesiremiant pernelyg dirbtine inscenizacija. Būtent tai ir yra *„Natural Self“* tema. Veiksmas vyksta studijoje prie įlankos, o knyga apima penkias skirtingas erdves – svetainę, miegamąjį, mansardą, baro stalą ir kt. – kur „šiek tiek pikantiškesnė, viliojančioji Sasha, kokios dar niekas nematė“, tyliai, bet neabejotinai atsiskleidžia. Kaip „gravūros idolė“, kuri taip pat visą savo aistrą skiria iliustracijoms, Sasha pasižymi turtinga vaizduote. Šiame leidinyje ta vaizduotė iškyla į dar provokuojančią išraiškos formą, kokios ji dar niekada anksčiau nerodė.

„Tanbi“ reiškia dvasią, kai žmogus visiškai atsiduoda grožiui, jį siekdamas su visišku atsidavimu. Pavadinimas *Tanbiroku* išreiškia norą, kad ši knyga nebūtų suvartota per vieną akimirką, o taptų „fotografijų albumu, skirtu grožėtis“, kuriame kuo daugiau žiūri, tuo daugiau naujų atradimų atsiranda. Knyga, kurios veiksmas vyksta vakarietiško stiliaus viloje Honmoku, Jokohamoje, seka Maki Shinkai, kuri penkiose skirtingose erdvėse atskleidžia kerinčią atmosferą, demonstruodama savo įspūdingą G-dydžio figūrą ir ryškiai išryškintą taliją, suformuotą kasdieninių treniruočių dėka. Derantis aprangos ansamblis, sudarytas iš prigludusios sijono ir kelnių dirželių, išryškina „kitą jos pusę“, o nusirengimo scenoje, kurią ji pati drąsiai rekomenduoja, sakydama, kad „atrodo gražiai“, jos jausminga iškirptė tyliai, bet neabejotinai pritraukia žiūrovo žvilgsnį. Tai knyga, kurioje buvusiai idolai būdinga išraiškos galia sklandžiai susilieja su senos vakarietiškos vilos atmosfera.